Jie prabėga mūsų užnugary.
Greitais pastabiais darbeliais,
Nušluoja klaidas artėjančiam kely.
Mes retai kada stebim, retai kada matom,
Kaip šiltu pledu mus apdengia.
Ir net nepagalvoję kartais nueinam,
Kai mums nuo kaktos dulkes Jie nubraukia.
Bet kartais Mes sustoję atsigrežiam Jiems padėkot,
Pasislepiam formalumą draugiškumo gestu.
Mažais smulkiais žingsneliais priėję,
Patampam kito žmogaus slaptu draugu..
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą